3.83.187.254
Rezultatai
Neradote atsakymo?

European Green Deal ir jos iniciatyvos Lietuvoje

Autorius
Maja Timofejeva
Data
2021-03-01

European Green Deal ir jos iniciatyvos Lietuvoje

Vienas iš 2015 metais Jungtinių Tautų pristatytos Darnaus Vystymosi programos tikslų – kova su klimato kaita. Statistika šiuo atžvilgiu nėra džiuginanti – anot Jungtinių Tautų, 2019-ieji metai buvo užfiksuoti kaip šilčiausi, prognozuojama, kad iki 2100 metų visuotinė temperatūra pakils 3.2oC. Nors pasaulinė pandemija sustabdė ne tik žmonių gyvenimus, bet ir didelius išmetamųjų dujų emisijų kiekius, žmonės ir toliau patiria ne tik vis šiltėjantį klimatą, bet ir gamtos stichijas. Visgi, kaip skelbiama Jungtinių Tautų puslapyje, investavimas į naudingąsias iškasenas išlieka didesnis už investavimą į kovą su klimato kaita.

Europos Komisijos tikslai

93 % europiečių mano, kad klimato kaita yra rimta problema, tiek pat žmonių ėmėsi bent vieno veiksmo tam, kad prisidėtų prie klimato kaitos sumažinimo. Veiksmų imasi ir Europos Sąjungos institucijų vadovai. Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen savo politinėje programoje iškėlė ambicingą tikslą: jos valdoma Europos Komisija stengsis, kad iki 2050 metų Europa galėtų vadintis pirmuoju „climate-neutral“ žemynu – t. y., iki minėtųjų metų, visose Europos šalyse bus pasiektos nulinės šiltnamio dujų emisijos. Pagrindiniai veiksmai, kurie padėtų pasiekti šį tikslą, yra emisijų mažinimas, investavimas į tvarias technologijas ir gamtos apsauga.

Kaip pavyks įgyvendinti užsibrėžtus tikslus?

Siekdama įgyvendinti šį tikslą, 2020 metais Europos Komisija išleido Europos Klimato įstatymą, siekdama politinius tikslus paversti teisiniais įsipareigojimais kiekvienai Europos Sąjungos valstybei.

Pagrindiniai šio dokumento siekiai apima visus sektorius. Taip pat koncentruojamasi į:

  • investavimą į aplinkai saugias technologijas;
  • paramos suteikimą pramonės atsinaujinimui;
  • siekimą asmeninį ir viešąjį transportą paversti draugiškesniu aplinkai;
  • energetikos sektoriaus dekarbonizavimą;
  • užtikrinimą, kad nauji ir esami statiniai efektyviau išnaudotų energiją;
  • bendradarbiavimą su tarptautiniais partneriais siekiant pagerinti globalius aplinkosaugos standartus.

Šiame dokumente taip pat yra įtraukti rodikliai, pagelbėsiantys stebėti planų įgyvendinimo progresą, galimai reguliuojamus ir keičiamus veiksmus, kurie gali kilti stebint bendrąją padėtį klimato srityje. Šis progresas bus peržiūrimas kas penkerius metus.

Siekiant kiekvienai valstybei pasukti tvariosios ekonomikos link, Europos Sąjunga suteiks paramą toms valstybėms, kurios yra smarkiausiai paveiktos klimato kaitos. Siekiant padėti Sąjungos narėms įgyvendinti šiuos tikslus, Europos Komisija turi teisę suteikti rekomendacijas toms šalims, kurių veiksmai yra nenuoseklūs išsikeltų tikslų įgyvendinimo atžvilgiu. Valstybės narės turi atkreipti dėmesį į šias rekomendacijas arba pateikti pasiaiškinimą, kodėl joms nepavyksta įgyvendinti užsibrėžtų tikslų.

Dabartiniai Green Deal veiksmai ir iniciatyvos Lietuvoje

Europos Sąjunga investuoja į Green Deal projektus valstybėse narėse. Europos Investicijų Bankas suteikė paramą Lietuvai sumažinant anglies dioksido emisijas ir energijos sąskaitų išlaidas instaliuojant saulės baterijas, renovuojant daugiabučius, investuojant į našesnę energiją pramoninėse įmonėse. Kitoms Europos Sąjungos valstybėms suteikiama įvairi parama, pradedant investavimu į aplinkai draugiškas technologijas, socialinių būstų statymu, baigiant persikvalifikavimo suteikimu kasyklų, pramoninių įmonių darbuotojams.

Kiekviena reforma prasideda nuo mažų žingsnių. Kiekvienas galime imtis veiksmų, norėdami prisidėti prie kovos su klimato kaita. Išeitys ir galimybės yra paprastos ir visiems gerai žinomos. Šiuo metu socialiniuose tinkluose yra apstu įvairių inciatyvų ir grupių, kuriose galima atrasti naudingų dalykų, sumažinant savo, kaip vartotojo, poveikį aplinkai. Pateikiame kelias iš jų, nors sąrašas gali būti nuolatos pildomas:

Kūrybos kampas 360 – tai yra bendruomeninės dirbtuvės Kaune, propaguojančios darnų vartojimą, antrinį dizainą, atliekų rūšiavimą ir pokyčių mūsų poelgiuose svarbą.

Food Sharing LT – „Facebook“ grupė, skirta dalintis įvairiais maisto produktais, siekiant sumažinti turimo maisto perteklių bei jo švaistymą.

CoolŪkis – socialinė iniciatyva suvedanti norinčius sodininkauti su norinčiais priimti sodininkauti savo darže, skatinanti darnų, ekologišką gyvenimo būdą. Šios iniciatyvos šeimininkai organizuoja renginius, suteikia praktinių žinių mokymuose, žemės plotą iš draugiško šeimininko.

DĖKUI stotelė – Lietuvoje esantys nereikalingų, tačiau geros būklės baldų atidavimo punktai. Šiuose punktuose žmonės gali ne tik palikti savo nebenaudojamus daiktus, tačiau ir pasirinkti patinkantį ir pasiimti jį nemokamai.

Textale – atsakingo stiliaus ir tvaraus dizaino, drabužių komiso, tekstilės pakartotinio naudojimo, perkūrimo ir perdirbimo platforma. Ši platforma sėkmingai mažina susidarančių tekstilės atliekų kiekį. Čia yra organizuojamos edukacijos, panaudotų rūbų mažmeninė prekyba, vykdomi socialinės integracijos projektai ir t.t.

Zero Waste Lietuva – „Facebook“ grupė, kurioje galima savo nenaudojamus daiktus išmainyti su kitu žmogumi.