„Erasmus+“ programa yra plačiai žinoma ir dažnai girdima ne tik aukštųjų mokyklų koridoriuose. Tačiau ar kada susimąstėte, kas iš tiesų tai yra ir kokia jos kilmė bei ką simbolizuoja pavadinimas? Šiame straipsnyje glaustai papasakosiu apie visą programą, pateikdama istorinį ir biografinį kontekstus.

Kas yra Erasmus+ programa?

Pagal oficialius puslapius European Comission, ESN, „Erasmus+ praturtina gyvenimus, išlaisvina mintis”, Erasmus+ yra Europos Sąjungos finansuojama programa, siūlanti universiteto studentams galimybę studijuoti ar atlikti praktiką pasirinktoje užsienio šalyje ne trumpiau kaip 2 mėnesius ir ne ilgiau kaip 12 mėnesių per mokslo metus. Programa apima ne tik universitetų studentus, bet ir moksleivius, mokytojus, jaunimo darbuotojus, suaugusiųjų švietimo dalyvius bei kitus suinteresuotus asmenis, nepriklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo ir profesijos. Erasmus+ remia tarptautines švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto iniciatyvas, suteikiant galimybę įvairioms organizacijoms, įstaigoms bei institucijoms vykdyti veiklas, atitinkančias programos kriterijus. 2021 m. – 2027 m. programoje didelė dalis skiriama socialinei integracijai, ekologiškiems ir skaitmeniniams perėjimams bei jaunimo skatinimui įsitraukti į demokratinį (politinį) gyvenimą.

Kokia programos kilmė?

Terminas „Erasmus“ yra akronimas, sudarytas iš žodžių: European Community Action Scheme for Mobility of University Students (liet. Europos bendrijos veiksmų programa universitetų studentų mobilumui). Tačiau programos pavadinime paslėptas Nyderlandų Renesanso humanizmo, teologijos ir filosofijos atstovas Erazmas Roterdamietis (Desiderius Erasmus Roterdamus), padėjęs pagrindus Bažnyčios pakeitimo idėjoms, kurias vėliau savaip (t.y. reformuojant) įgyvendino Martynas Liuteris. Kaip rašytoja Milda Varnienė yra teigusi – dėl istorinių aplinkybių šiandien Erazmas yra mažai skaitomas. Iš visų jo tekstų plačiajai visuomenei žinomas tiktai vienas veikalas – „Pagiriamasis žodis Kvailybei“, o kiti yra studijuojami tik istoriniu požiūriu. „Reformacijos išvakarėse Erazmas iš žinomiausio Europos mąstytojo virto iš esmės ignoruojama figūra, niekinama tiek katalikų (už tai, kad buvo pernelyg kritiškas Bažnyčiai), tiek protestantų (už bailumą stoti į kovą), o idėjos buvo sutryptos augančios religinės nesantaikos. Jis instinktyviai jautė, kad fanatiškas vienos doktrinos vaikymasis yra tiesiausias kelias į nelaimę“ (Varnienė 2021).

Tačiau kuo šis žmogus susijęs su programa? Savo kelionėmis moksliniais tikslais. Erasmusas Roterdamietis studijavo daugelyje Europos universitetų, dažnai keliavo po Europą, pažindamas kultūras ir jų gyvenimus, o vėliau dėstė Kembridžo (1509–1514), Leuveno (1517–152) ir Bazelio (1521–1529) universitetuose.

Erasmusas Roterdamietis paliko ir nemažai veikalų, apie kuriuos daugelis nežino. Be jau minėto žymiausio veikalo, svarbu paminėti, kad Erasmusas išleido dar 7 veikalus, kuriuose išdėstė pažiūras visuomenės, religijos, mokslo ir kitais klausimais, parengė Naujojo Testamento leidimą su komentarais, naudodamas naujus filologinius metodus, bei naują jo vertimą į lotynų kalbą taip pradėdamas Biblijos tekstų mokslinės kritikos pradžią. Vertė, redagavo ir leido Bažnyčios tėvų ir kitų ankstyvosios krikščionybės autorių tekstus, o kur dar laiškai, kuriuos siuntė ne tik popiežiams, kitiems humanistams ir net Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Norintiems daugiau sužinoti apie šį žmogų, kviečiu perskaityti dvi, skirtingo požiūrio į Erasmusą Roterdamietį, knygas: nyderlandų istoriko ir kultūrologo J. Huizingos knygą „Erazmas“ ir austrų rašytojo S. Zweigo studiją „Erazmo Roterdamiečio triumfas ir tragedija“.

Kokia programos istorija ir ateitis?

Pagal European Commision pateiktus duomenis, „Erasmus“ programos istorija prasidėjo 1973 m., kai buvo įsteigtas švietimo ir mokymo direktoratas, po trijų metų priimta rezoliucija, kuria siekta „skatinti universitetų ir aukštųjų mokyklų bendrus studijų kursus“. Nuo 1976 m. iki 1987 m. buvo kuriami pasirengiamieji programos pagrindai, naudojat „Jungtinės studijų programos“ schemą auštajame moksle. Taip pat 1985 m. švietimo ir mokymo direktoratas pateikė šį projektą tarybai ir Europos parlamentui, o 1987 m. birželio 15 d. programą priėmė tarybą bei 1987 m. liepos 1 d. „Erasmus“ pardėjo savo gyvavimą. Kadangi programa sulaukė didelio susidomėjimo, prie pavadinimo pridėjo „+“, kuris simbolizuoja paramą ne tik aukštajam mokslui, bet ir kitokioms mokslo įstaigoms. Kaip jau ir minėjau, dabartinėje programoje didelis dėmesys skiriamas socialinėms, demokratinėms ir ekologinėms temoms, o bendras 26,2 mlrd. biudžetas leidžia kurti naujas galimybes.

 Na ir pabaigai…

„Erasmus+“ programa, prasidėjusi kaip kukli iniciatyva, dabar tapo viena svarbiausių tarptautinio švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto iniciatyvų visoje Europoje. Ji ne tik suteikia studentams, mokytojams bei kitiems besidomintiems asmenims galimybę patirti kitų šalių kultūras, mokymo ir mokymosi ypatumus. Manau, kad tai programa, kuri praplečia žmonių akiratį, bet ir ugdo rytojaus asmenį, pilietį, mokytoją ar dėstytoją.