Maistas – neatskiriama mūsų gyvenimo dalis. Jis teikia malonumą, suburia žmones prie vieno stalo ir perduoda kultūrines tradicijas iš kartos į kartą. Kiekvienas patiekalas, kurį gaminame ar užsisakome, savyje slepia darbo, gamtos ir kultūros istoriją. Tačiau po daugelio produktų viliojančia išvaizda slypi paslaptys, apie kurias retaisusimąstome. Šiandien šiek tiek atskleisime šias paslaptis – ir sužinosime, kaip maitintis sąmoningai, išmintingai ir rūpestingai pasaulio atžvilgiu.

Atliekos

Ar kada susimąstėte, kiek žmonių XXI amžiuje vis dar kenčia nuo bado? Mūsų planetoje gyvena daugiau nei 7 milijardai žmonių, ir daugiau nei 925 milijonai jų kasdien susiduria su maisto trūkumu. Paradoksalu, kad tuo pat metu pasaulyje kasmet išmetama daugiau nei 1,3 milijardo tonų maisto – tiek, kiek pakaktų pamaitinti 3 milijardus žmonių.

Maisto atliekos – tai ne tik prarastas maistas. Tai milžiniškas išteklių – vandens, žemės, energijos, darbo – švaistymas.

Maisto atliekos yra rimta ekologinė, ekonominė ir socialinė problema. Nors didelė dalis nuostolių tenka maisto pramonei – net ir moderniausiose gamyklose pasitaiko broko ir likučių – didžiulį indėlį sudaro ir viešojo maitinimo sektorius: restoranai, kavinės, valgyklos. Tačiau labiausiai paslėpta ir masiškiausia problemos dalis – tai buitinės atliekos, kurios susidaro kiekvienuose namuose.

JT duomenimis, kiekvienas žmogus kasmet namuose sukuria apie 74 kg maisto atliekų. Kodėl taip vyksta? Priežasčių daug: neapgalvoti pirkimai „iš emocijų“ prekybos centruose, netinkamas maisto laikymas, klaidingas galiojimo datų supratimas, savo galimybių viršijimas suvartoti maistą laiku.

Ar kiekvienas iš mūsų gali ką nors pakeisti? Gali, jei atkreipsime dėmesį į „Zero-Waste Pyramid“ – Beatliekės piramidės koncepciją, siūlančią veiksmų strategiją.

Piramidės viršūnėje – „Rethink & Redesign“ (Persvarstyk ir Perkurk) strategija. Ji kviečia susimąstyti prieš perkant: ar tikrai reikia šio produkto? Ar sugebėsime jį sunaudoti laiku? Ką galime padaryti, kad prailgintume jo galiojimą? Tai apima ženklinimo supratimą: pavyzdžiui, skirtumas tarp „tinka vartoti iki“ ir „geriausias iki“ gali išgelbėti daugybę produktų nuo beprasmiško išmetimo.

Kitas lygmuo – „Reduce“ (Sumažink).

Tai gebėjimas pirkti mažiau, bet kokybiškiau. Tai sąmoningas porcijų pasirinkimas, savaitės meniu planavimas, užšaldymo ir konservavimo naudojimas, „negražių“ daržovių ir vaisių, kurie niekuo nenusileidžia „idealiems“, pirkimas.

Trečias etapas – „Reuse“( Pakartotinai panaudok).

Vakarienės likučiai gali tapti puikiais pusryčiais. Nepanaudotą maistą galima perduoti maisto bankams ar per specialias programėles, jungiančias norinčius pasidalinti su tais, kuriems reikia pagalbos.

Tada seka „Compost“ (Kompostuok).

Kompostavimas – organinių atliekų perdirbimas namuose ar bendruomenėse.

„Recover“ (Atgauk) etapas apima atliekų pavertimą bioenergija ar gyvulių pašaru – technologijas, kurios jau aktyviai plėtojamos daugelyje šalių.

Piramidę užbaigia „Residuals Management & Unacceptable“ (Atliekų valdymas ir kenksmingų praktikų vengimas) – tinkamas neperdirbamų atliekų valdymas ir kova su kenksmingomis praktikomis, tokiomis kaip maisto deginimas ar laidojimas sąvartynuose.

Globalinis atšilimas ir šokoladas

Maisto atliekų problema – ne vienintelė ekologinė grėsmė, susijusi su maistu. Jūsų mėgstamas šokoladinis batonėlis taip pat turi ryšį su klimato kaita.

Apie ⅓ visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pasaulyje sudaro agro-maisto sistema. Gyvulininkystė yra pagrindinis metano šaltinis, dirvų apdirbimas – azoto suboksido, o miškų kirtimas žemės ūkiui atima iš planetos anglies absorbentus – medžius. Tačiau retai kas pagalvoja apie dar vieną problemą – produktų transportavimą.

Paimkime įprastą šokoladinį batonėlį. Jo sudedamosios dalys – kakava, pienas, cukrus, palmių aliejus, sojų produktai, mielės ir druska – gaminami skirtingose šalyse. Galų gale vienas šokoladinis batonėlis „nukeliauja“ apie 49 000 kilometrų, kol pasiekia parduotuvės lentyną.

Kodėl taip vyksta? Dėl klimato ypatumų, gamybos kainų, ribotų žemės resursų ir didžiųjų kompanijų siekio mažinti sąnaudas neįmanoma visko gaminti vietoje. Ši pasaulinės prekybos sistema daro mus pažeidžiamus: ji didina maisto anglies pėdsaką ir kelia grėsmę maisto saugumui.

Tačiau žalą galima mažinti.

Ką galime padaryti?

• Pirkti vietinius ir sezoninius
  • Šviežios daržovės iš netoliese esančios fermos ne tik skanesnės, bet ir daug mažiau kenkia klimatui.
• Remti ūkininkų turgelius ir mažus ūkius. Pirkdami tiesiogiai iš gamintojų, padedame jiems plėtoti tvarią praktiką ir mažiname bendrą transportavimo kiekį.
• Vengti perteklinės pakuotės, ypač vienkartinio plastiko, kuris dar labiau blogina aplinkos taršą.
• Rinktis vietines alternatyvas importuotiems Pavyzdžiui, avokadą galima pakeisti netolieseužaugintais riešutais ar uogomis, kurie nėra mažiau vertingi maistine prasme.
• Atkreipti dėmesį į „Fair Trade“ ženkliuką.

Kas yra „Fair Trade“ (Sąžininga prekyba)?

Tikriausiai esate matę šį ženklą – tai „Fair Trade“ simbolis. Šis judėjimas, apimantis daugiau nei 140 šalių, siekia pakeisti pasaulinę prekybą, kad ji būtų teisinga visiems proceso dalyviams.

„Fair Trade“ ženklu pažymėti produktai garantuoja:

• teisingą darbo užmokestį ūkininkams ir darbininkams,
• draudimą naudoti vaikų ir priverstinį darbą,
• griežtų aplinkosaugos standartų laikymąsi,
• investicijas į vietos bendruomenes – mokyklų, medicinos centrų statybą, tvarių agrotechnologijų skatinimą.

Remdami „Fair Trade“ produktus, padedate kovoti su skurdu, prisidedate prie aplinkos apsaugos ir dalyvaujate kuriant teisingesnę pasaulio ekonomiką.

Apibendrinant, sąmoningas maitinimasis – tai ne griežti apribojimai ar mada. Tai rūpestis. Rūpestis savimi, gamta, teisingumu. Maži žingsniai – vietinių produktų pasirinkimas, sąžiningos prekybos palaikymas, dėmesys atliekoms – susijungia į didelį judėjimą, keičiančią pasaulį į geresnį. Pradėti galima jau šiandien. Juk kiekvienas išmintingassprendimas – tai indėlis į tvarią, teisingą ir skanią ateitį.

P.S. Ypatingą padėką reiškiu Erasmus+ projektui EAT Wise už suteiktą informaciją, įkvepiančius mokymus ir galimybę giliau suvokti, kaip maistas susijęs su rūpesčiu žmonėmis ir planeta.