Dirbti sau – misija įmanoma?
Šiandien vis dažniau jaunas žmogus pasvajoja apie darbą, kuriame pats gali būti savo laiko šeimininku, nuo nieko nepriklausai ir turi galimybę pasirinkti, kaip ir kiek nori dirbti. Taigi laisvai samdomų (freelancerių), ar tiesiog sau darbo vietą susikūrusių žmonių gyvenimą galima palaikyti svajone. Visgi, su kokiais iššūkiais tenka susidurti? Apie tai kalbėjausi su sau darbo vietą sukūrusia prekės ženklų ir tinklaraščių dizainere bei ,,Lofty Dreamers“ kompanijos viena iš įkūrėjų Živile Subačiene.
– Kokie yra esminiai darbo sau privalumai ir trūkumai?
– Man didžiausias privalumas yra tai, kad galiu dirbti iš kur noriu ir kada noriu. Tokia laisvė, žinoma, turi ir savų iššūkių – reikalingas geras laiko ir darbų planavimas. Tenka susidaryti darbotvarkę ir jos laikytis, o tai ne visada pavyksta tobulai. Visgi džiaugiuosi, kad galiu pati nuspręsti, kaip atrodys mano diena, kad ryte vietoj skubėjimo į ofisą galiu skirti bent kelias valandas sau – paskaityti knygą, nuvažiuoti dviračiu prie ežero ar padaryti mankštą. Be to, galiu pati rinktis, su kokiais klientais noriu dirbti. Jeigu projektas neatitinka mano vertybių, neprivalau jo imtis. Tačiau dirbant sau tenka susidurti su finansiniu nestabilumu, kadangi vieną mėnesį projektų gali būti mažiau negu kitą. Būtent dėl to svarbu planuoti finansus ir pataupyti tiems mėnesiams, kai klientams mano pagalbos reikia mažiau.
– Su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduriate kasdienybėje?
– Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriu dirbdama sau, dažniausiai atsiranda iš pasitikėjimo savimi trūkumo. Pavyzdžiui, ne visada lengva įvertinti savo paslaugų kainas ar argumentuoti savo nuomonę. Taip pat dirbant sau reikia atlikti daugybę vaidmenų: esu tiek dizainerė, tiek projektų vadovė, tiek marketingo specialistė, tiek buhalterė. Dirbant sau tenka išmokti daug naujų, su mano pasirinktu amatu tiesiogiai nesusijusių, įgūdžių. Nors tai reikalauja daug laiko ir pastangų, kiekvieną dieną atsirandantys iššūkiai augina mane tiek kaip specialistę, tiek kaip asmenybę.
– Kaip nusprendėte, kad darbas įprastoje įmonėje ne jums?
– Studijų metu teko dirbti ir atlikti praktiką keliose įmonėse, tačiau buvimas nustatytomis valandomis biure ir nuobodžios užduotys man nekėlė didelio pasitenkinimo. Visada jaučiau, kad noriu daugiau laisvės, noriu kurti sau ir būti atsakinga už savo ateitį pati. Prie galutinio sprendimo prisidėjo ir tai, jog norėjau ne tik dirbti, bet ir keliauti, pagyventi skirtingose šalyse, neprarandant darbo ir pajamų. Kai atsirado galimybė keliauti po Europą, nieko nesvarsčiusi priėmiau sprendimą dirbti sau.
– Kodėl taip dažnai sakoma, jog svarbiausia – idėja? Ar tai tiesa?
– Idėjos yra svarbu, tačiau, mano nuomone, be plano ir jo vykdymo net ir geriausios idėjos yra pasmerktos žlugti. Pati taip pat turiu daug idėjų ateičiai, tačiau žinau, kad, kol nesusidėliosiu aiškaus veiksmų plano ir nepradėsiu judėti įgyvendinimo link, tol tai ir liks tik dar viena nerealizuota idėja.
– Kiek laiko būtina investuoti kuriant darbo vietą sau?
– Manau, jog tai yra labai individualu, kadangi kiekvienas žmogus juda skirtingu tempu. Tai, kas vienam atlikti užtruks 8 valandas, kitas žmogus gali padaryti per dvigubai trumpesnį laiką. Taip pat tikiu, kad visame kame yra svarbus balansas tarp darbo ir poilsio, todėl pati stengiuosi dirbti ne daugiau nei 8 val. per parą, nors tikrai būna dienų, kai laikytis tokio darbo grafiko ir išjungti kompiuterį nusistatytu laiku yra sunku.
– Į ką pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį sprendžiant, kokį karjeros siekimo kelią pasirinkti?
– Svarbiausia turbūt yra paklausti savęs – „o ko aš noriu?“ ir pagal tai pasirinkti, kokiu keliu eiti. Man padėjo (ir vis dar padeda) gilinimasis į save, asmeninis tobulėjimas, sąmoningumo ugdymas. Stengiuosi suprasti, kas daro mane laimingą ir kaip galėčiau dar pagerinti dabartinę situaciją. Įvairūs asmenybės testai taip pat padėjo suprasti, kokiu keliu eiti. Atradau, kad pagrindinė mano stiprioji pusė yra pagalba žmonėms. Būtent tai ir darau kiekvieną dieną tiesiogiai bendraudama su klientais ir teikdama savo paslaugas kitiems verslams.
– Kokią didžiausią klaidą gali padaryti jaunas žmogus, kurdamas darbo vietą sau?
– Manau, jog kiekviena klaida yra ne klaida, o labiau pamoka ateičiai, kuri augina asmenybę ir skatina tobulėti. Savo klaidas-pamokas visada stengiuosi analizuoti ir užduoti sau klausimą – „ką kitą kartą galėčiau padaryti kitaip?“ Tad vienintelė didžiausia klaida man – nieko neišmokti iš savo nesėkmių ir ateityje tokioje pačioje situacijoje elgtis taip pat kaip ir anksčiau.