Demokratija: ką ji slepia savyje?
Dažnai išgirstame žodį „demokratija“ – visgi, kaip dažnai susimąstome, ką iš tiesų ji mums reiškia? Po šiuo žodžiu sutelpa viskas – Tauta, valstybė, jos valdymas, balsavimas ar kitų formų pilietinis įsitraukimas. 2024 metais Lietuvoje turėsime net tris rinkimus – Prezidento, Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Seimo. Negana to, laukia ir privalomasis referendumas. Kiekvieno asmens 18-asis gimtadienis pasižymi puikia dovana – įgyjame teisę balsuoti rinkimuose, referendumuose ir taip, mažai laiko reikalaujančiu, tačiau didžiu darbu galime prisidėti prie valstybės kūrimo bei jos ateities vizijos.
Pati sąvoka „demokratija“ iš savęs kalba apie liaudies valdžią, galime rasti laisvės bei lygybės konotacijų. Mes patys esame jos pagrindas – be Tautos balso neturėtume valdžios, kuri atstovautų mūsų vertybes, idėjas ir siekia geriausio rezultato visų piliečių labui. Nuomonių įvairovė skatina diskusijas, todėl galime džiaugtis, kad išklausomos visų barikadų pusės – vargu, ar demokratiškos valstybės, siekdamos pokyčio, galėtų įgyvendinti įstatymų pataisas be dialogo. Tačiau matome, kad pokalbiai, kartais net kivirčai, kyla ne tik mūsų valstybės viduje – Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, taip pat renka ir europarlamentarus, kurie atstovauja ne tik vienos ar kitos šalies požiūrį, bet ir visą Europą jos gerovės labui. Analogiškai, kaip ir mūsų Seime, Europos Parlamento nariai buriasi į frakcijas pagal politines pažiūras, komitetus pagal darbo temas ir taip sprendžia klausimus, kurie pabaigos taške pasiekia plenarinę posėdžių salę.
Žinoma, pati „demokratija“ taip pat užtikrina ir mūsų žmogaus teises. Žodžio laisvė, susirinkimo laisvė, religijos laisvė – visa tai negali būti užkardoma ar apribojama, kiekvienas galime pasirinkti tai, kas mums patinka bei išreikšti savo požiūrį kaip mums atrodo teisingiausia. Neturėtume tuo piktnaudžiauti, tačiau kiekvienas žmogus yra skirtingas – turime mokėti išklausyti bei palaikyti kito nuomonę, o jei mokame tai padaryti neįžeidžiant – ir paprieštarauti. Kaip ir posėdžių salėse – pokytis mūsų bendruomenėse prasideda nuo dialogo, o skirtumai padeda suprasti problemas ir potencialius jų sprendimo būdus iš įvairių pusių.
Demokratija – tai dovana mūsų valstybei. Prisiminkime istorijos pamokas ir skaudžias patirtis – gyvendami šiais laikais galime pasidžiaugti, jog esame girdimi bei matomi, o valdžia „neatsuka nugaros“. Tapkime pokyčiu. Dalyvaukime rinkimuose, referendumuose ar net pasinaudokime piliečių įstatymų leidybos teise – išsakykime savo balsą ir kurkime Lietuvos bei Europos ateitį drauge. Užtikrinkime, kad demokratijos veikimo aparatas iš tiesų veiktų kokybiškai – visgi, ar galime kritikuoti ir teisti išrinktus Tautos atstovus, jei patys neatliekame savo pilietinės pareigos?
Daugiau sužinoti apie demokratiją gali vyksiančiuose Demokratijos festivaliuose Marijampolėje spalio 7 d. ir Vilniuje spalio 10 d.
Apie balsavimo procedūras Lietuvoje (ir užsienyje, jei esate Lietuvos Respublikos pilietis) gali sužinoti daugiau www.rinkėjopuslapis.lt. Daugiau apie Europos Parlamentą ir jo veiklą galite sužinoti oficialioje svetainėje.