18.97.9.173
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Monika Petkevičiūtė
Data
2024-10-04

Darbas ir kelionės – naujų patirčių atradimai Naujojoje Zelandijoje

Autorius
Monika Petkevičiūtė
Data
2024-10-04

Darbas ir kelionės – naujų patirčių atradimai Naujojoje Zelandijoje

Naujos patirtys ir dar darbas tolimoje šalyje? Arnas sako „Taip!” ir, tik prieš keletą savaičių parsivežęs lagaminus iš Naujosios Zelandijos, dovanoja mums interviu su nepamirštamais įspūdžiais.

– Arnai, papasakok, kaip kilo tokia beprotiška mintis?

– Sužinojus galimybę keliauti ir dirbti tam tikrose šalyse, sužinojau, kad į sąrašą patenka ir Naujoji Zelandija, kurioje mano sesuo gyveno jau 6 metus. O ir aš, kai buvau aplankyti jos su šeima, man labai patiko ta šalis, todėl pasirinkau ją. Kodėl iš viso nusprendžiau keliauti – po bakalauro kurį laiką dirbau pagal specialybę ir pajutau, kad tai ne visai mano dalykas, kad tai nėra sritis, kurioje aš gerai jaučiuosi. Bėgant laikui pastebėjau, kad pradedu jausti, kaip aš sakau „ketvirčio amžiaus krizę”, kuomet nežinai, ką toliau daryti ir esi pasimętęs. Todėl nusprendžiau išvykti į „Working holiday” net metų laiko kelionę, kad padėčiau sau nuspręsti, ką iš tiesų noriu veikti, pamatyčiau pasaulio ir kartu padirbčiau visai kitose sferose.

– Ar reikėjo kažkokio specialaus pasiruošimo?  O gal teko psichologiškai tam paruošti šeimą ir aplinkinius? 

– Reikėjo labai daug domėtis. Pradedant nuo to, kaip aplikuoti vizai iki reikiamų dokumentų sutvarkymo jau atvykus į šalį. Šeimos ruošti nereikėjo, kadangi, kaip ir minėjau, sesuo ten išsikrausčiusi, tad savu laiku tėvai prasinervavo dėl jos ir dabar jau jų niekas nestebina, – juokiasi Arnas.

– Kiek laiko užtruko susirasti Naujojoje Zelandijoje darbą? Ar vykai jau žinodamas, kur dirbsi? 

– Sužinojau tik jau nuvykus. Darbą susirasti užtruko apie keletą savaičių. Išvažiuodamas iš Lietuvos nesuvokiau, ką galima bus dirbti ir kokius pasiūlymus rasiu. Ieškoti darbovietės iš anksto nelabai pavyksta, nes darbo pokalbiai dažniausiai būna gyvi ir gana greitai po pareiškimo, tad labiausiai apsimoka pradėti aplikuoti jau esant ten. Tai ir turėtų būti pirma veikla atvykusiam, nes dažniausiai darbą greit pavyksta susirasti ir jau tada gali planuotis, ką veiksi toliau.

– Ar teko susidurti su kultūriniu šoku?

– Šoko tikrai nepatyriau, nebent pamačiau tos šalies pliusų, tokių, kaip, gyventojų gerumas ir noras padėti atvykėliams. Taip pat nustebino tai, kiek reikėjo pereiti biurokratinių momentų! Nesvarbu, ar ieškai darbo, ar atsidarai naują sąskaitą – ten viską turi dokumentuoti.

– Kelionėje pavyko užsidirbti? Ar toks ir buvo tikslas? 

– Pavyko. Nebuvo būtent toks tikslas… Tikslas buvo užsidirbti, kad galėčiau pakeliauti, apie tai ir yra ši viza. Tačiau labai daug sutiktų kitų keliautojų per tą patį laikotarpį užsidirbo tiek, kad net parsivežė namo. Ten tikrai yra galimybių užsidirbti santaupų, bet mano tikslas buvo dirbti ir laisvai keliauti.

– Ar rekomenduotum tokią kelionę savo bendraamžiui? 

– 100% rekomenduoju tokį keliavimo būdą. Dabar visiems, su kuo kalbu, pasakoju ir kviečiu pasinaudoti tokia galimybe. O jei yra kažkokių baimių, kad metai yra ilgas laikotarpis, tai bent jau mano atveju – kur palikau, ten ir grįžau. Niekas nepasikeitė, – dalinasi prisiminimais pašnekovas.

– Ką tau davė ši kelionė? 

– Daug savarankiškumo. Gyventi, dirbti ir sužinoti, kaip tai reikia daryti. Pažinau labai daug kitų kultūrų, ne tik Naujosios Zelandijos, bet ir kitų šalių, per bendravimą su kitais ten dirbančiais turistais. Iš vietinių išmokau to rūpestingumo, kurio, kaip ir minėjau, nestinga tos šalies gyventojams. Na ir žinoma daug įspūdžių iš pačios šalies grožio! Gamtos ir gyvūnų įvairovė, ten tikrai ne, kaip Lietuvoje.

– Ar kiekvienas užsimanęs Lietuvos pilietis galėtų taip pakeliauti, kaip tu?

– Reikalavimai yra, kad gali keliauti asmuo nuo 18 m. iki 30 m. amžiaus. Du kartus per metus atrenkama po maždaug 100 aplikavusių asmenų gauti „Working holiday” vizai. Yra ir daugiau sąlygų, bet čia jau patariu pasiskaityti tikrai norinčiam aplikuoti.

– Ar yra patarimų, kuriais norėtum pasidalinti su mūsų skaitytoju, kuris nori išbandyti darbo ar studijų galimybes svetur? 

– Pirmiausia tai rekomenduoju atsiversti „Google” prieš domintis bet kuriuo aspektu susijusiu apie kelionę. Yra pilna puslapių, grupių ir blogų, kur keliautojai dalinaisi įvairiausia informacija ir „tipsais” . O, jei vis dar kyla kažkokių abejonių, ar keliauti ar nekeliauti, tai griežtai sakau – neabejoti. Nes, mano nuomone, keliavimas yra didžiausias turtas, kurį gali pasiimti iš gyvenimo. Toli gražu nekalbu apie uždarbio galimybes, bet apie aplinkos pakeitimą, susipažinimą su kitomis kultūromis, pojūčius ir gal net ilgam išliekančius draugus.

Jeigu ir Jūs svajojate išvykti į Naujają Zelandiją su „Working holiday” programa, informaciją rasite čia.