Produktyvumo samprata gali būti skirtingai interpretuojama priklausomai nuo pačio žmogaus. Vienam tai yra būtiniausia sąlyga norint atlikti visus darbus ir prasmingai praleisti dieną, o kitam tai gali pasirodyti kaip dalykas, apie kurį neverta daug kalbėti ir gaišti laiko. Tačiau produktyvumo stoka labai dažnai pasireiškia nuolatiniu užduočių atidėliojimu ar, paprasčiausiai, jų neatlikimu (laiku), kas gali sukelti kitų arba tavo paties nepasitenkinimą savo darbu, pasitikėjimo savimi sumažėjimą ar kitas neigiamas pasekmes. Dabar, kaip niekuomet anksčiau, savidisciplina yra ypač reikalinga. Nepaisant to, kad nenori dirbti, privalai prisiversti judėti į priekį. Nes tai, ką darai šiandien, nulems tai, ką darysi rytoj.

Apie šį veikliems žmonėms svarbų kasdienybės komponentą kalbame su vestuvių dekoratore, etiketo entuziaste, būsima sertifikuota etiketo mokytoja ir ne vieną žmogų įkvepiančia asmenybe – Indre Sapagovaite.

Produktyvumas yra labai reikalingas, kai turi didelį kiekį veiklų. Kaip jį vertintumėte savo kasdienybėje, iš kur jo semiatės?

Pirmiausia, ką labiausiai norėčiau pabrėžti, kad produktyvumas yra labai artimas disciplinai, nes tik ją turėdamas gali padaryti viską, ką esi suplanavęs. Pati esu seniai išmokusi savidisciplinos, kadangi dirbu namuose savarankiškai ir niekas „nekvėpuoja į nugarą“, kad padaryčiau savo darbus. Kiekvieną rytą atsikėlusi pasiruošiu ir nusiteikiu dirbti bei turiu veiklų sąrašą, kurį planuoju atlikti tą dieną.

Savidisciplina dažniausiai būna subjektyvi. Kaip atrasti savąjį metodą, kurio pagalba būtų galima greitai ir kokybiškai atlikti darbus?

Pirmas dalykas, kurį reikia padaryti, yra žinoti savo ritmą ir darbingiausias valandas. Taip pat rasti, kokia aplinka tau yra tinkama darbui (ar reikia kitų žmonių, ar vis dėlto geriau dirbti tyloje). Kiekvienas žmogus gali discipliną atrasti paprasčiausiai žiūrėdamas į savo gyvenimą objektyviai bei ieškodamas tų punktų, kurie jam padeda dirbti. Reikia suprasti, koks laikas (rytas ar vakaras), aplinka ir sąlygos mums yra pačios palankiausios, ir pagal tai susidėlioti savo dienos planą.

Kokia gali būti besaikio produktyvumo žala?

Produktyvumas gali vesti į perdegimą, kuomet yra lėtinis nuovargis ir pats dirbdamas to net nesupranti. Dažnai žmonės mėgsta save „spausti“, kad reikia nuolat būti produktyviam ir negali būti jokių poilsio ar tinginystės dienų. Daugelis save kaltina, jog kažko nepadarė, o šio dalyko reikėtų labai vengti. Taip pat dėl per didelio produktyvumo gali būti pametama pradinė idėja ir įkvėpimas, dėl ko kažką darai. Kai kasdienybė virsta tuo techniniu darbu, dingsta visas entuziazmas ir užsidegimas. Kad šito nepamestumėme, reikia į savo dieną įterpti trumpas pertraukas, kūrybinius momentus ir laiką sau bei stebėti, kad neperdegtumėm.

Kaip atrasti balansą ir neišsikelti per daug tikslų?

Galėčiau pasakyti, kad svarbiausia yra neišsikelti sau per didelių tikslų be konkretaus laiko jiems atlikti. Labai padeda vieno tolimo tikslo turėjimas, kurį būtų galima išskirstyti į kiekvienos dienos ar savaitės mažesnes užduotis. Nereikia savęs spausti, kaip žmonės mėgsta tai daryti, kai pasirašo dviejų lapų ilgio darbų sąrašą ir, jeigu jo neatlieka, ateina tas vidinis nerimas, kad padarei per mažai. Reikia turėti tinkamą kiekį konkrečių užduočių, kurias būtų įmanoma padaryti per tam tikrą laiko tarpą.

Produktyvumo nauda tikrai gali būti neišsemiama, tačiau reikia prisiminti, kad jis turi padėti, o ne trukdyti. Šioje vietoje labai tinka posakis: „Kas per daug, tas nesveika”. O tą „sveikąjį” dienos ar savaitės darbo kiekį pasirinkti ir nustatyti turime mes patys, o ne kas kitas. Kai rasime aukso viduriuką, pamatysime, jog kasdienis produktyvumas neabejotinai yra misija įmanoma!