Kaip suderinti mokslus ir kūrybą? Tai klausimas, su kuriuo dažnai susiduria jaunieji kūrėjai – mokiniai ir studentai, siekiantys derinti meninę veiklą su akademiniais įsipareigojimais. Lietuvoje turime daugybę talentingų jaunuolių, kurie rašo, piešia, dainuoja ar užsiima kita kūrybine veikla, tačiau tuo pat metu mokosi mokykloje ar studijuoja specialybes, nesusijusias su menu. Ne visiems pavyksta rasti balansą – kai kurie galiausiai net atsisako kūrybos, kad galėtų visiškai susitelkti į mokslus.

Šiandien kalbinu jaunąją menininkę Godą Rukšytę, kuri vis dar mokosi mokykloje, tačiau aktyviai kuria ir dalinasi savo talentu su pasauliu. Goda – jaunoji dailininkė, surengusi ne vieną savo darbų parodą Kelmėje bei jos apylinkėse. Ji taip pat iliustruoja knygas, tapo bei kuria vaizduotę žadinančius piešinius. Be viso to, ji yra vienuoliktokė Kelmės „Jono Graičiūno“ gimnazijoje.

Kaip jai pavyksta suderinti meną ir mokslą? Apie tai ir pasikalbėjome su Goda – jos patirtis gali įkvėpti ir kitus jaunuosius kūrėjus nebijoti siekti savo svajonių.

– Labas Goda, prisistatyk.

– Aš esu Kelmės Jono Graičiūno gimnazijos mokinė ir pradedanti kūrėja. Mėgstu meną ir žengiu pirmuosius žingsnius dailininko kelyje.

– Kiek metų jau pieši?

– Piešiu jau 10 metų.

– Kaip supratai, kad tapyba yra tavo pašaukimas?

– Supratau tai per jausmą, kurį patyriau piešdama. Nors pirmieji darbai nebuvo tobuliausi, kiekvieną jų baigdama jaučiausi savimi pasitikinti – tarsi būčiau padariusi kažką svarbaus, verta būti pastebėta. Dažnai jausdavausi nepastebėta, bet menas man padėjo. Jis išgelbėjo mane nuo vienatvės ir jausmų, kurių kartais būna tiesiog per daug. Per dailę augau, verkiau, šypsojausi ir tikėjausi. Ji tapo didžiule mano gyvenimo dalimi – išgelbėjo mane, kai buvo sunku, ir padėjo ištverti nejaukias akimirkas, kai jaučiausi viena, nors aplink mane buvo daug žmonių.

– Esi minėjusi, kad pieši iliustracijas knygoms. Kiek knygų jau esi iliustravusi?
– Esu iliustravusi keturias knygas, o šiuo metu dirbu prie penktosios.

– Esi talentinga menininkė ir pavyzdinga moksleivė. Kaip pavyksta viską suspėti? Galbūt gali pasidalinti laiko planavimo patarimais?

– Svarbiausia – noras. Kai jo yra, darbai juda į priekį savaime. Žinoma, kartais būna sunku viską suspėti, bet kažkaip vis tiek pavyksta. Svarbu rasti balansą ir nepamiršti daryti tai, kas iš tiesų teikia džiaugsmą.

– Ar nebūna sunku suderinti mokslus su mėgstama kūrybine veikla?

– Žinoma, sunkumų pasitaiko. Kartais tenka rinktis, kas svarbiau – mokslai ar dailė. Tai gali kelti iššūkių, tačiau abu dalykai man vienodai reikšmingi. Vis dėlto kūryba yra artimesnė širdžiai – ji suteikia ramybę ir leidžia atsiskleisti mano mintims bei jausmams.

– Ar kada nors esi padariusi pertrauką piešime, kai meninė įkvėpimo ugnelė buvo priblėsusi?

– Tai visiškai normalu. Kartais menininkai išgyvena kūrybines pauzes, ieškodami naujo įkvėpimo. Kai jis sugrįžta, gimsta darbai, kurie sužadina širdis ir leidžia per meną perteikti jausmus. Man taip pat taip nutiko – turėjau metų trukmės kūrybinę pertrauką.

– Ar esi sulaukusi neigiamų komentarų ar kritikos? Kaip su tuo susitvarkei?

– Visiems neįmanoma patikti, todėl kartais tenka išgirsti ir neigiamų komentarų. Tačiau aš juos priimu, bet neleisdavau jiems manęs sustabdyti. Man pakanka pamatyti bent kelias akis, kurios nuoširdžiai domisi mano kūryba – tada jaučiuosi lyg laimėjusi aukso puodą. Svarbiausia, kad kažkas supranta mano meną ir jį jaučia taip, kaip aš.

– Kiek meno parodų esi surengusi?

– Jų buvo tikrai nemažai! Mano parodos keliauja po Kelmės rajono bibliotekas ir kultūros centrus, todėl tikslaus skaičiaus jau nebeseku.

– Kaip sekasi parodų pristatymai? Ar jie visada viskas vyksta sklandžiai, o galbūt teko susidurti su iššūkiais?

–Man patinka kalbėti prieš auditoriją – tai leidžia jaustis gyvai ir išgirstai. Per parodų pristatymus sutikau daug nuostabių žmonių, su kuriais dalinuosi savo kūryba. Didžiausias iššūkis buvo pirmasis žingsnis – atsistoti prieš gausų žiūrovų būrį

–Ar turi kokių nors hobių ar mėgstamų veiklų be dailės?

–Taip, mėgstu skaityti knygas ir domiuosi rašytojais. Be to, pati rašau kūrinius.

–Ką patartum tiems, kurie svajoja pradėti piešti arba jau žengia pirmuosius žingsnius, tačiau nerimauja, kad gali nepavykti suderinti kūrybos su kitomis veiklomis?

– Net jei atrodo, kad tavo pastangos liks nepastebėtos, visada atsiras žmonių, kuriuos tavo kūryba sužavės. Net jei kartais kyla abejonės ar viskas atrodo beviltiška, svarbiausia – nepasiduoti. Svajonės neišsipildys, jei net nepabandysi jų siekti. Geriau išdrįsti ir sužinoti, kas tavęs laukia, nei vėliau gailėtis, kad neišbandei.

– Ką palinkėtum mūsų skaitytojams?

– Pirmiausia noriu padėkoti kiekvienam, kuris skaito. Linkiu niekada nenuleisti rankų ir drąsiai siekti savo tikslų – net jei kartais atrodo, kad neverta bandyti, visada geriau išdrįsti ir sužinoti, kiek daug gali pasiekti. Kiekvienas žmogus, nepaisant skirtingų interesų, atranda save per tai, kas jam iš tiesų patinka. Tad nenustokite svajoti, nes jūs nesate vieni – aš taip pat svajoju ir mano svajonės pamažu virsta realybe. Linkiu jums įkvėpimo, drąsos ir gražių pasiekimų!