1738 mokiniai ir klausimas, kodėl ekonomika mums vis dar neįdomi
1738. Tiek kandidatų šiemet laikė Ekonomikos ir verslumo valstybinį brandos egzaminą. Ir nors šis skaičius gali pasirodyti nedidelis, yra pastebimas minimalus prieaugis nuo praėjusių mokslo metų – 123 mokiniais daugiau. Tačiau tiesa tokia, jog šis skaičius nesiekia bent jau 10% visų šių metų abiturientų. Taigi, šie skaičiai verčia susimąstyti ne tik apie patį egzaminą, tačiau ir apie ekonomikos vaidmenį Lietuvos mokyklose. Kyla natūralus klausimas – kodėl mokiniai taip vangiai renkasi dalyką, kuris yra vienas iš kertinių nūdienos jauno žmogaus pamato formavimosi dalių? Skamba pernelyg abstrakčiai, tačiau tai yra klausimas, kurio kaina matuojama ne surinktais balais VBE, o tuo, kiek jaunuolių, dažnai, nemoka perskaityti dvidešimties puslapių banko sutarties ar elementariai susidaryti mėnesinio biudžeto, kur prireikia derinti ne tik kokybinio teksto suvokimo žinias, tačiau ir ekonominius principus ar modelius.
Ne paslaptis, jog šio straipsnio tema kilo iš tos pačios nepopuliarumo pusės, nes mano ekonominis kelias prasidėjo tik įstojus į universitetą. Kiek per vėlai, nes mokyklos metu niekas net nekalbėjo apie Ekonomikos ir verslumo dalyką, kaip galimybę mano aplinkoje. Nenoriu sakyti, kad pavėlavau, tačiau teorinį pradžiamokslį susirinkus mokykloje, duotuoju momentu būtų buvę kur kas lengviau.
Ekonomika dažnai atrodo kaip kažkas tolimo ir sudėtingo (nemeluoju, mano pirmoji pažintis tikrai nebuvo lengva. Gal kiek ir skausminga). Neapibrėžto ir tuo pat metu stipriai ribojamo įvairių veiksnių. Čia panašiai kaip ir šiuolaikinėje jaunimo terpėje paplitęs maksinimo (-maxxing) fenomenas, kai dėl vieno tikslo turi optimizuoti viską – laiką, finansinę pagalvę ir bendravimą su aplinkiniais. Kitaip tariant, jaunimas su ekonominio požiūrio ugdymu susiduria bene kasdien, tačiau niekad taip ir nesuvokia, jog riboto laiko ir finansinių išteklių optimizavimas ir yra ta bevardė ekonomika.
Šis mokomasis dalykas, tiesa, turi savo nišą – žmones, besiruošiančius studijuoti būtent į ekonominės krypties studijas. Nenuostabu, nes pagal bendrąją ugdymo programą, Ekonomikos ir verslumo dalykas yra mokomas 10-oje klasėje, tačiau III-IV gimnazijos klasėse ekonomika ir verslumas tampa pasirenkamuoju dalyku. Kyla dar vienas klausimas – ar įmanoma mokinį sudominti mokomuoju dalyku per vienerius mokslo metus? Juk biologijos ar meninės raiškos mokomės kur kas ilgiau, tačiau ekonomika mūsų gyvenime atsiranda (arba ne atsiranda) tik tada, kai, atrodo, jog pasaulis sukasi tik apie PUPP ir vienuoliktoje klasėje laukiančią pirmąją VBE dalį. Natūralu, tokiu metu retas, kuris nori į savo gyvenimą prijungti dar vieną mokomąją discipliną, kurioje numatytos tokios sritys kaip asmeninių finansų tvarkymas, orientavimasis rinkoje, verslo organizavimas, valstybės vaidmuo ekonomikoje ir globalūs ekonominiai procesai.
Vadinasi, mokyklose ekonomikos mokoma. Tačiau vien tai, kad dalykas įtrauktas į programą, dar nereiškia, kad mokiniai mato jo naudą. Kai reikia rinktis egzaminus, mokiniai dažnai renkasi tuos dalykus, kurie reikalingi stojant į aukštąsias mokyklas. Ekonomika tokiu atveju gali likti nuošalyje – ne todėl, kad ji nesvarbi, o todėl, kad jos svarba ne visada iš karto matoma. Jos svarba virsta niša, kuri turi specifinę(-es) auditoriją(-as). Ne kiekvienas mokinys taps ekonomistu ar verslininku, tačiau kiekvienas žmogus turės priimti ekonominius sprendimus. Reikės planuoti savo pajamas, vertinti išlaidas, suprasti darbo rinką, skolas ir valstybės sprendimų poveikį.
Galbūt ekonomikos nepopuliarumas rodo ne mokinių abejingumą, o tai, kad šio dalyko reikšmė dar ne visada tinkamai atskleidžiama. Ekonomika neturėtų būti vien formulės ar sąvokos vadovėlyje. Ji turėtų būti pokalbis apie tai, kaip veikia mūsų pasirinkimai, kodėl vieni žmonės gali lengviau taupyti nei kiti ir kaip asmeniniai sprendimai susiję su didesniais visuomenės procesais ar politinėje arenoje vykstančiomis perturbacijomis.
1738 mokiniai yra ne tik egzaminų statistika. Tai priminimas, kad ekonominis raštingumas mokykloje vis dar nėra savaime suprantamas dalykas. Galiausiai, gal būtent jis turėtų būti vienas svarbiausių dalykų, padedančių jaunam žmogui pasiruošti ne tik egzaminams, bet ir gyvenimui?