44.197.231.211
Rezultatai
Neradote atsakymo?
Autorius
Lietuvos kultūros institutas
Data
2023-07-03

„Memory as a Journal“ kviečia į atminties labirintus

Autorius
Lietuvos kultūros institutas
Data
2023-07-03

„Memory as a Journal“ kviečia į atminties labirintus

Lietuvos kultūros institutas pristato penktąjį anglų kalba leidžiamo meno ir kultūros žurnalo „* as a Journal“ numerį, skirtą atminčiai. Numerį „Memory as a Journal“ (liet. k. – „Atmintis kaip žurnalas“) sudarė meno kuratorė, tyrėja Daiva Price. 18 autorių – istorikų, meno tyrėjų, rašytojų, menininkų, psichologų, politologų iš Lietuvos ir kitų pasaulio šalių – pasinėrė į temą, atveriančią praeities ir dabarties, tarpusavyje kovojančių prisiminimų, traumos ir gijimo perspektyvas, kurios įgalina tapatybės suvokimą, atveria galimybę pasimokyti iš istorijos.

Trečius metus leidžiamas žurnalas pavadinimą keičia kartu su nagrinėjama tema. Lietuvos ir užsienio skaitytojai jau galėjo pasinerti į miško, kosmoso, garsovaizdžių, kūniškumo fenomenų pažinimą. Ketvirtasis žurnalo numeris „Body as a Journal“ šiemet pelnė pirmųjų vizualaus meno kritikos apdovanojimų prizus: sudarytojai Neringai Černiauskaitei įteiktas apdovanojimas ilgosios formos kategorijoje už numerio sudarymą, o menininkei ir tyrėjai Agnei Jokšei – už straipsnį „At a Loss for Words“ tame pačiame numeryje.

Ukrainos karo paveikta tema

Atminties temos labirintais siūlo keliauti patyrusi „vedlė“: tarp Kauno ir Kembridžo gyvenanti Daiva Price yra Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto lektorė, kelių atminties projektų kūrėja. D. Price nuo pat paraiškos rengimo pradžios buvo Kauno Europos kultūros sostinės 2022 komandoje. Pagrindinė jos veikla čia buvo Atminties biuras, kurio tikslas – sugriauti stereotipus, stimuliuoti sąmoningą domėjimąsi sudėtinga Kauno istorija, pažadinti daugiatautę miesto atmintį. 2019 m. D. Price inicijavo ir kuravo Istorijų festivalį, 2022 m. ji įgyvendino vieną didžiausių Kultūros sostinės renginių – Litvakų kultūros forumą.

Pasak „Memory as a Journal“ sudarytojos, šio numerio tema yra neabejotinai paveikta šiuolaikinio pasaulio įvykių ir jau pusantrų metų Europos viduryje vykstančio karo: „Dar visai neseniai tapome griūvančios imperijos liudininkais. Tikėjomės, kad tai imperijos pabaiga. Deja, šiandien liudijame baisias merdinčios imperijos konvulsijas, nusinešančias tūkstančius gyvybių Ukrainoje. Atsakomybės, kaltės, vertybinių pasirinkimų sudėtingų istorinių aplinkybių akimirkomis, o karo kontekste – traumos ir trauminės atminties klausimai man pasirodė kaip niekad aktualūs“, – teigia D. Price. „Atminties tema pasaulyje tapo itin aktuali jau prieš kelis dešimtmečius. Akademikai, rašytojai ir menininkai nenustoja klausti: ką mūsų santykis su istorija byloja apie mus šiandien? Kaip atminties tyrimai prisideda suprasti mūsų tapatybę? Pagaliau, ko mes galime (ir ar galime?) pasimokyti iš istorijos?“, – svarsto mokslininkė.

D. Price džiaugiasi, kad šiam numeriui pavyko suburti profesionalią tarptautinę komandą, kuri temą papildė skirtingomis perspektyvomis – nuo Jungtinių Amerikos Valstijų ir sudėtingo istorijos įpaminklinimo klausimo, iki buvusios Jugoslavijos, Sakartvelo karų, neaplenkiant ir Lietuvos istorinių traumų bei jų pasekmių šiandien.

„Šiame žurnale kviečiame skaitytojus pažvelgti atgal ir kartu pasvarstyti apie dabartį ir savo tapatybę: kodėl esame tokie, kokie esame, kur mes einame ir kokios ateities tikimės? Nepaprastai džiaugiuosi visais bendraautoriais – teoretikais ir menininkais. Kartu noriu išskirti keletą jų – viršelio iliustracijos autorių, vieną garsiausių pasaulio menininkų litvaką Williamą Kentridge‘ą ir Ukrainos menininkę Alevtiną Kakhidze, kuri, nepaisant sudėtingų karo sąlygų, maloniai su mumis pasidalino savo piešiniais – šiandien vykstančio karo meniniais dokumentais“, – pasakoja žurnalo sudarytoja.

Gilyn į atmintį

Žurnalą „Memory as a Journal“ sudaro trys konceptualūs skyriai: „Konkuruojančių atminčių“ dalis yra dedikuota šiuolaikiniams „atminties karams“, kuriuose kovojama dėl teisės atsiminti, teisės turėti savo istoriją, savo prisiminimus ir savo tapatybę. Atmintis čia suvokiama kaip mūšio laukas, kaip tapatybės ir išlikimo garantas. Skyriaus autoriai atsako į klausimus: ar gali keletas skirtingų atminčių egzistuoti greta viena kitos, ar tikrai viena jų turi dominuoti? Ar nėra mūsų pareiga priimti tuos prisiminimus, kurie liko paraštėse? Antrojo skyriaus „Atmintis praeities ir dabarties sankirtoje“ autoriai svarsto apie tai, kaip kalbėti apie istoriją, kuri vyksta dabartyje, kai dabartis konkuruoja su praeitimi? Kaip kalbėti apie praėjusių karų patirtis, kai karas vyksta čia ir dabar? Koks yra atminties vaidmuo pasaulyje, kuris ir vėl yra apimtas karų ir visuotinės grėsmės jausmo? Paskutinė žurnalo dalis „Atmintis kaip trauma“ nagrinėja ryšį tarp trauminių patirčių, prieštaringų prisiminimų ir skirtingų atminties grupių įtampų visuomenėje. Kaip perduodama trauminė atmintis? Kaip trauma pasiekia antrą ar trečią kartą? Ar gali atmintis tarnauti kaip dialogo, susitaikymo, gijimo įrankis?

Numerio autoriai ir herojai – Judaikos studijų mokslininkas Jamesas E. Youngas (JAV), menininkė, rašytoja ir tyrėja Manca Bajec (Jungtinė Karalystė – Slovėnija), menotyrininkė Linara Dovydaitytė (Lietuva), vertėja Vytenė Saunoriūtė Muschick, menininkės Gintarė Valevičiūtė-Brazauskienė, Indrė Šerpytytė (Lietuva – Jungtinė Karalystė), dailininkas Mindaugas Lukošaitis (Lietuva), sovietologas Robertas van Vorenas (Nyderlandai – Lietuva), žurnalistė Kotryna Lingienė, psichologė Danutė Gailienė (Lietuva), medijų menininkas Michaelis Shubitzas (Izraelis), psichologė Jana D. Javachišvili (Sakartvelas), menininkės Alevtina Kakhidzė (Ukraina), Jenny Kagan (Jungtinė Karalystė). Specialiose įklijose publikuojama Al Zolyno, Daivos Čepauskaitės (vertė Rimas Užgiris) poezija. Numerio dizainerė – Kristina Alijošiūtė.

Meno ir kultūros žurnalą „* as a Journal“ nuo 2021 m. leidžia Lietuvos kultūros institutas. Leidinys atveria išskirtinę kultūrinio bendradarbiavimo erdvę, kurioje Lietuvos ir įvairių užsienio šalių kūrėjai, kuratoriai ir tyrėjai susitinka apmąstyti visuotinai aktualių temų, o skaitytojai kviečiami į jas pažvelgti iš netikėtų kultūrinių perspektyvų. Šeštasis numeris bus skirtas Kitybės fenomenui (numerio sudarytojas – filosofas Viktoras Bachmetjevas). Žurnalo redaktorė – Kotryna Lingienė, redakcinė kolegija – Adomas Narkevičius, Vaiva Grainytė, Vlada Kalpokaitė-Kručkauskienė. Žurnalo leidybos ir platinimo koordinatorė – Ignė Alėbaitė.

Šį (kaip ir ankstesnius) žurnalo numerį Lietuvos skaitytojai gali įsigyti interneto svetainėje www.asajournal.lt, MO muziejaus knygyne, elektroniniame knygyne artbooks.lt, gyvenantys užsienyje – iš platintojo „Antenne Books“.