Žinau viską Apie savanorystę

Kas tai?

Savanorystė – įvairaus amžiaus žmonių, kurie laisva valia skiria savo laiką, žinias, patirtį ir energiją visuomenės naudai, atliekama veikla, už kurią nėra gaunamas piniginis atlygis. Savanoriška veikla gali būti nedidelė, pavyzdžiui, pagalba vienos dienos trukmės renginyje, arba didesnės apimties, kai tam skiriama keletas valandų savo laisvalaikio kas savaitę ar net kasdien.

Kas yra savanoris?

Jei paklaustum aplinkinių, kas yra savanoris, išgirstum panašius atsakymus, jog tai žmogus, savo noru atliekantis įvairias veiklas. Tačiau juk savo noru padedi šeimai, draugams ir paprastiems praeiviams gatvėje, o galiausiai niekieno neverčiamas rūpiniesi savo sveikata ar laisvalaikiu, bet ar gali vadintis savanoriu?

Norint tapti savanoriu, būtinos dvi sąlygos: asmuo turi būti apsisprendęs skirti savo laiką visuomenei ir jos reikmėms, nesitikint jokio piniginio atlygio, ir antroji – asmuo turi atrasti kitą asmenį ar organizaciją, kuriai reikalinga savanorio pagalba.

Kad dar aiškiau suprastumei, kas gi yra savanoris ir kuo jis skiriasi nuo kitų asmenų, pavyzdžiui, veikiančių organizacijoje, gali žvilgtelėti į lentelę:

	SAVANORIS	PRAKTIKANTAS	NARYS	DARBUOTOJAS
Motyvacija	Savo noru nuveikti konkrečius darbus	Atlikti mokymosi įstaigos užduotą praktiką	Turėti galimybę dalyvauti organizacijos veikloje	Dirbti už sutartą atlyginimą
Atsakomybė	Iš dalies atsakingas už konkrečią užduotį	Atsakingas už mokymosi tikslų siekimą	Atsakingas už dalyvavimą bendruose reikaluose ir atstovavimą	Visiškai atsakingas už jam pavestus darbus
Trukmė	Tiek, kiek trunka atlikti įsipareigotus darbus	Tiek, kiek numatė mokymo įstaiga	Trukmė pagal nario mokesčio taisykles ar kitus reikalavimus	Tiek, kiek sutarta su darbdaviu
Vaidmuo	Padeda organizacijai vykdyti veiklą	Mokosi įsitraukdamas į veiklą	Dalyvauja ir rūpinasi organizacijos ateitimi	Visiška atsakomybė už vykdomą veiklą

Savanoriškos veiklos įstatymas

2011 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Savanoriškos veiklos įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo priimtas 2011 m. birželio 22 d., Vilniuje vykstant Europos savanoriškos veiklos metų turo renginiams. Pagal įstatymą savanoriui numatomi reikalavimai:

Savanoriais gali būti vyresni kaip 14 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai esantys užsieniečiai.
Asmenys, jaunesni kaip 18 metų, gali dalyvauti savanoriškoje veikloje, jeigu tam neprieštarauja vaiko atstovas pagal įstatymą.
Savanoriui kvalifikacija nėra būtina, išskyrus tokį savanoriškos veiklos pobūdį, kuris reikalauja specialios kvalifikacijos pagal kitus teisės aktus arba pagal savanoriškos veiklos organizatorių reikalavimus.
Savanoriui pagal atliekamos veiklos pobūdį gali būti taikomi kiti reikalavimai, nustatyti atskiras sritis reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Savanoriškos veiklos įstatymą gali rasti čia.

Savanoriškos veiklos sutartis

Viena iš savanoriškos veiklos organizatoriaus pareigų — sudaryti su savanoriu savanoriškos veiklos sutartį, jeigu:

kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos;
sudaryti sutartį pageidauja viena iš šalių.

Sutartyje gali būti susitariama dėl savanoriškos veiklos trukmės ir laiko, išlaidų kompensavimo, kitų sąlygų.

Svarbu žinoti, jog sutartis gali būti bet kada nutraukiama bendru sutarimu.

Papildomi balai stojant į universitetą

Ar jau girdėjai, jog stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas už savanorišką veiklą galėsi gauti papildomo konkursinio balo dalį? Ilgalaikės tarptautinės savanoriškos veiklos, Jaunimo savanoriškos tarnybos programų dalyviai ir privalomąją karo tarnybą baigę jaunuoliai galės pasinaudoti ne tik patirties teikiama nauda, bet formaliu pripažinimu!

Gali įgyti 0,25 papildomo konkursinio balo, jei:

Dalyvauji 3 ir daugiau mėnesių tarptautinėje savanoriškoje veikloje pagal programas „Erasmus+“ ir „Europos solidarumo korpusas“;
Savanoriauji ne mažiau nei 6 mėn. ir ne mažiau kaip 35 val. / mėn. trukmės Jaunimo savanoriškoje tarnyboje.

Stojimo metu turi pateikti savanorystę įrodančius dokumentus: „Youthpass“ sertifikatą arba Jaunimo savanoriškos tarnybos pažymėjimą LAMA BPO informacinėje sistemoje, sekant ten pateikiamus nurodymus.

„Youthpass“ sertifikatą išduoda „Erasmus+“ jaunimo srities ir „Europos solidarumo korpuso“ projektų vykdytojai. Jaunimo savanoriškos tarnybos pažymėjimą – Jaunimo reikalų agentūra.

Galėsi pasinaudoti 0,5 papildomo konkursinio balo, jei baigei privalomąją karinę tarnybą

Lietuvos universitetų rektorių konferencija nutarė, jog priėmimo į studijas metu, asmenims, baigusiems Bazinius karinius mokymus arba devynių mėnesių privalomąją pradinę karo tarnybą, stojant į bet kurią universitetinę studijų programą prie konkursinio balo bus pridedama pusė balo.

Papildomi balai už akademinius pasiekimus:

Tarptautinių olimpiadų, konkursų prizinės vietos. Vertinami tik 10, gimnazijos II-IV klasių olimpiadų ir konkursų laiméjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, uz skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami. Vertė: aukso medalis (I vieta) – 2,5 balo; sidabro medalis (II vieta) – 1,5 balo; bronzos medalis (III vieta) – 1 balas.
Šalies olimpiadų ir konkursų prizinės vietos. Vertinami tik 10, gimnazijos II-IV olimpiadų ir konkursų laimėjimai. Už to paties dalyko olimpiadą ar konkursą balas (didžiausias) skaičiuojamas tik vieną kartą, už skirtingų dalykų olimpiadas skirti papildomi balai sumuojami. Vertė: aukso medalis (I vieta) – 1,5 balo; sidabro medalis (II vieta) – 1 balas; bronzos medalis (III vieta) – 0,5 balo.
Stojantiems į universitetinių arba koleginių studijų programas ir baigusiems tos pačios švietimo srities profesinio mokymo programas su pagyrimu. Vertė: 1 balas.
Stojantiems į universitetinių studijų muzikos krypties studijų programas. Vertė: 0,15 x A, čia A – muzikologijos mokyklinio brandos egzamino įvertinimas.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Konkursinės eilės sudarymo tvarkos aprašą rasi čia